Kalkit

Kiekvieną kartą pakeldamas akis nuo savo stiklo
Nieko nemačiau aplinkui buvo tirštas rūkas
Tie įvykiai kurie galbūt dar neįvyko
Nejaudino manęs nes maniau jog esu žlugęs

Tie kur mylėjo stengėsi padėti
Bet smaugė mano kaklą vis labiau
Tie kur nekentė norėjo nukentėti
Jie man padėjo veikt greičiau

Miesto gatvės buvo tuščios
Ir priėjai tu
O gal ne tu
O gal niekas nepriėjo

Nekenčiu laimingų pabaigų
Ypač kai net pradžia neprasidėjo

Pirmas posūkis į kairę
O tada tiesiai

Toliau nuo manęs