Prisėdau neverčiamas

VII mintis

Kaligula pralekia pro šalį
O trečia scena prasideda,
Maironio ir Bertoluči dialogu -
Pro šalį praskrieja akmuo,
Vaikai tuo tarpu,
Žiaumoja smalą.

Remis atgyja tik keturioms minutėms (,) prieš vidurnaktį,
Bet spėja papasakoti,
Ką matė pabudęs aukštai.

Pasilieku teisę,
Galvoti vėjus
Ir bučiuoti dangų -
Tiesiog pamišęs... pakilsiu.

Krenta slibinas
ir diena pasrūva muzikos garsais -
Fone kažkas rauda mylimojo.

Ir vis vien gaunu antausį,
Taip pat - be abejo,
Kažkas nepamiršta apspjauti veidą.
- Užknisai..

Ir kam reikėjo tų nekaltų devynių galvų??
Sumoku alimentus,
O kažkur pabunda mama.

(parašyta Danill Charms įtakojant)