Žodžių teroras

I mintis

Noriu užsidaryti ir rašyti apie rašymą;
Be meilės kurti apie meilę,
Kutenti pėdas ir kedenti barzdą.

II mintis

Suvažinėti varnų sparnai-
Joms belieka strykčioti.

Aš jaučiu ritmą, dūžius:
Kaip troleibusai šoka valsą.
O pagyvenusios damos
Akimis ryja aštuoniolikinius.
Paminklai griūva,
Nes nabašnikų kūnus pūdo atžalų abejingumas.
Paguodžia tik šešėliai,
Nes suvoki-
Kažkur yra šviesa.


III mintis (atsiprašau už kai kuriuos išsireiškimus)

Užkrėsti žodžio terorui-
O man neparduoda ginklų
Vien dėl to,
Kad ant kaktos išpiešta svastika.

Visi arijai masiškai dažosi plaukus
Ir dulk.. na  juodžius-
Už tėvų „pergales“.
Patyliu, bet vis vien gaunu antausį
Ir kažkas apspjauna veidą... VĖL.

IV mintis

Kažkas kuria dainas,
Kažkas slepia savo jausmus-
Permiegi su netikra žvaigžde,
O ji pakyla dar aukščiau-
Cezaris iškėlė nykštį-
Kulkosvaidis nuleidžia ją žemėn.

Kažkas palieka kojines,
Kažkas palieka auskarus..
Visos kitos palieka žaizdą,
O viena paliko begalę randų.

V mintis

Anallogiška  (skaityti, kaip parašyta)   .

VI mintis

Staiga dūžta vazos,
Subyra langai-
Į vidų įšoka Kernagis ir Jokubaitis.
Pabundu- tai buvo košmaras.

VII mintis

Prabyla lubos
Ir ima pasakoti savo matymus:
Matė žmones, regėjo gimimus ir mirtis.
Tada jas apkalė medžiu-
-Dešimt metų mačiau lentas.

Ne pabaiga.. ( skiriu Dovilėms )