Žmogus- feniksas. (Tėvynei)

Kalno papėdėj stovi žmogus.
Jo rankos, kojos..
Jis visas krauju raudonuoja.
Uniformos karinės sagtis saulėj spindi, žėruoja..
Už Tėvynę jaunuolis šis kovoja.

Staiga lyg feniksas
Iš pelenų jisai atgyja.
Sudegęs, dėl Tėvynės savęs netekęs
išskleidžia sparnus..
Naują pradžią Lietuvos jis kuria..

Gal pavyks gyvent iš naujo
Žmogui-feniksui šitam..
Praliejus tiek daug kraujo
Lietuvos jaunuolių,
Kai pašaukti karan jie jojo.