Marė

sutik... ne visada atrandi save čia ir dabar.. ne visada lengva išvemti dušią viesai.. savotiškas vojerizmas.. darniai klavišais spaudai likimo simfoniją geisdama atsiriekti svetimo demesio..
o gal niekad nerašytas dienoraštis prabils i tave aidu.. galėsi sugauti jį ir sulanksčius išmesti į šiukslių dėžę..
atsiriekiau naują dozę laiko.. tavotiška priklausomybės forma, negavus pakankamo kiekio pasireiskia bjaurūs šalutiniai reiškiniai.. Nerimas pažvelgti į laikrodžio cifelbratą.. o jei neliks laiko gailėtis savęs .. kas tada? Panika.. „aš neesu ten kur turiu buti“.. ir ta kruopelytė visatos disharmonijos pasiglemš tave... TAIP.. nuo laiko turi buti gydoma..
pvz., mano pliušinis meškinas.. neserga.. jis turi vardą ir vietą ant pagalvės.. jis netgi turi darbą.. ir merginą.. jam pasisekė jis turi su kuo miegoti ir dar turi blogų sapnų gaudytoją, dėl to jo nekankina nerimas.. jis yra apolitiškas, humanistas.. ir laikosi dietos .. jau gal kokius 15 metu.. jis mėgsta gulėti ant pagalvės bet nemėgsta mano močiutės.. manau jų nemeilė abipuse.. išvis jau kurį laiką manau, kad jis gėjus.. tiesa vakare prigludęs prie nuogos krūtinės dar vis atsidūsta - kaži tik ar ne nuo netikėtai užgriuvusios naštos...

aš taip pat turiu vardą. susipažinkim, esu Marė..