Žuvys ir upė

Plaukiu aš, o saulė nublizgina žvynus
Ir žalumos tankios iš dumblo spurdenas
Ledai mano upę gyvent sugražino,
Į gilmenas neša pavasario meną

Čia aš ne viena su manim raudonakių
Pulkelis ne vienas klegėdamas nešas
Pelėkais kaip paukščiai į vasaros taką
Kur spindi pasaulis kaip virpantis lašas

Mes kartais po vieną paklystam ir verkiam
Plačioj tolumoj tiek tamsybių giliausių
Yra čia rajūnių ir kimbančių erkių
Ir kranto bilsmų į nematomą ausį

Plauki, nežvalgykis, nedžiaukis suradus
Skanesnį kąsnelį žmogaus supurentą
Bent kiek pasidavus saldiems maskaradams
Strėle išsišausi numirti į krantą

Nelaimė ir siaubas kai užplaukia rajos
Lydekos ar vėgėlės urvus palikę
Išnaršo dumblynus ir žalzganą lają
Kaip nuožmūs ir kraujo ištroškę plėšikai

Atėjęs pavasario metas audringas
Mums neša svajonių ir klystkelių bumą
Kai tenka iš būrio gražiausią išrinkus
Parodyti širdį ir sielos dosnumą

Mes plaukiam ir niekad sustoti negalim,
Nes vandenys neša į nežinią tolią
Kai aistros nurimsta, būriais kaip sirgaliai,
Mes smengam pelekais į džiūstantį molį