Suspaudžiu lūpom dūžtančius stiklus
Pro šalį bėga šaltis begalinis,
Už pažasties užsikišu rudens lapus
Kad bent lietus nebūtų toks auksinis.
Ne toks miglotas, bergždžias, nuobodus
Mažų klaidų gyvenime pridaręs -
Lai eina jis per rudenį ramus
Galinę stotį žiemai atidavęs.
Gandrų giesmė nebe tokia balta
(Nebe tokia sparnuota ir ne tokia graži),
O nemadingo gelsvai auksinio kilimo likimas -
Tai tolimų rudens kraštų gražus prisiminimas.
Keliauk į rudenį - visi taip daro
Skaičiuok lapus - tiek liko iki rudens galo.