***

Metė pilką šešėlį
apsiblausęs beržynas
kai pavargusi saulė
horizonte užkliuvo
pieva ištiesė smilgas
tarsi delnus į dangų
ir šalnos ilgapirštės
paprašys lengvo sapno
samanynai pabiro
spanguoliniais karoliais
ši tikrovė gražesnė man
net už pasaką švelnią
žalias miškas suprato
laikas rūbą jau keisti
aš skubu tai išvysti
ir širdin įsileisti
rezga tinklą voriukai
liūdnai pievai užkloti
gera lengva bus smilgoms
žalsvą sapną sapnuoti
aš atsargiai brendu
į beržyno šešėlį
gal pavyks dar pavyti
ką nusinešė vėjai.