Pogai V (paskutinis mimezis)

Ar esate skaitę Carnap’ą? Viename iš jo straipsnių yra šauni mintis- į žmogiškąjį leksikoną  įvedami terminai: bebus ir babus. Ir kai kas paklausia „kas yra bebus? „, o kas babus? - nepateikiamas joks konkretus atsakymas. Pseudo kalba - pogai yra žmonės, žmogystos ir pan. supantys mane ir esantys už mano pažinimo ribų (tai yra, tie kurių aš nepažįstu. Ir šis nepažinojimas persmelktas įtarimu, baime, nepasitikėjimu ir kitokiais pilkais jausmais.

Taigi pogai yra tie, su kuriais neturėjau galimybės kalbėti, mojuotis, mirksėtis... tie, kurių dar nėra mano duomenų bazėje- patyrime .. kitaip-mintyse.

Nors galėtumėt man prieštarauti, nes pirmojoje dalyje „Pogai“, kalbėjau apie savo santykį su jais. Kaip kontrargumentą aš sau siūlau tokį teiginį- tiesiog norėjau nupiešti, kaip būtų jei nepaisant to esminio pogų sąvokos bruožo-“nepažinumo“ bei norėjosi įprasminti teorinį mūsų susitikimo santykį .

Pogai - kaip mitinė mistinė mano egzistencijos būtybė..
Beabejo- labai įdomu buvo skaitytojo reakcija- mano minčių leksikonas Jiems pasirodė intriguojantis ir kartu nieko nepasakantis, todėl pirmosios pogų „serijos“ buvo visiškai „nuignoruotas“.

Ir dar kartelį buvo įrodyta, kad žmogus yra verbum timeo arba verbofobikas (sakau tai su ironija ir nuoširdžiu humoru).

  Lai pogai būna išlaisvinti ir suvokti:)

P. S. Ačiū už kantrybę