Ražienos. Ūkanoje

Ūkais rasotos pievos užsikloję. miega
einu bukom ražienom ir žiūriu žemyn --
Prakiuro kojinė- pakeiksnoju. Ir ties kryžkele sustoju,
tiktai neramios mintys veržiasi pirmyn.

Liūdna žvelgiu (beveik) belapės tuopos pusėn
šiandien jinai kaip niekad vieniša.
Gal kaip ir aš gėdingai pralaimėjo jausmų mūšį?
Bet argi kitą tu paguosi, kai pačiam tokia bėda...

Apsisuku. Nuo šiol pasižadu būt tik laiminga.
Žinau ir iš ko pasimokyti galiu:
tačiau likimas man negailestingas --
gandralizdį praeidama aš apsuku lanku.

Pavasary pamilo gandras gulbę. giesmininkę
tik nesakykit, būna ir tokių porų!
Tačiau šiandieną gandro žvilgsnis abejingas. drumstas
kaip ežero vanduo. kaip gulbės plunksnos. po ledu.

Grįžtu. Atsidūstu.
Susirandu voratinklį ir ežio dyglį.
Susiūsiu kojinę ir eisiu. Tyliai- neprižadinsiu rudens
Pro ūkanas šviesa prasiskverbė nebyliai...
Atsistoju-
Manęs dar laukia tolimi keliai.

...