Kai trikampiai pavirsta šešiakampiais
Ir lūžta šakos kreivių, grafikų,
Lietuviškai užtyla tavo dantys
Sukąstų norų, juoko, šypsenų.
Ir tyliai krebžda lėtas „nužudysiu“,
O apkabinti noris, net graudu...
Todėl mylėsiu tavo šaltą kryžių
Ir kaktusą atnešiu prie kapų.