Kaip nupieštum žmogų?

Ar pieštum jį karalių,
Ar tik vergą, kurs pamiršo orą gaivų?
Ne
Nupieškime sapnų herojų.

Jis be velnio kaukės
Ir be sparno krištolinio,
Jis man primena Adomą,
Tik neskinki obuolio to nuodėmingo.

O dabar įpuskime jam sielą
Ne Spartako ir ne Jėzaus –
Truputelis gulbės,
Truputelis žvirblio.
Nebūkime per daug išdidūs,
Tik ne šiandiena!