Kai aš mirsiu

Kai aš mirsiu,
nedėk manęs į žemę,
neleisk kūnui pūti tarp kapų!
Kai aš mirsiu,
prašau, mane sudegink,
liepsnoms suryti leisk mane!
O kai liks tik pelenai,
akmeniniame karste tu juos palaiduok,
mirštančių gėlių ant kapo nesodink,
o uždek po vieną žvakę
už kiekvienus metus,
kuriuos praleidome kartu.
Ir nors liepsnos drasko širdį,
kapą kartais aplankyk,
ir išrėk visam pasauliui,
kad praeitis jau nesugriš!