Kvaraciejus turėjo žmoną, o dėl šventos feminisčių ramybės pasakysiu - žmona turėjo Kvaraciejų. Taigi jie turėjo vienas kitą, bet neturėjo vaikų, na ir dar poros buities reikmenų, kurių trūksta iki šeimyninės pilnatvės. Kvaraciejus buvo biologas ir labai mėgo vazonines gėles, todėl sutuoktinių namai panašėjo į tropikus. Kartą Kvaraciejus smagiai triūsė balkone persodindamas augalus. Staiga ant balkono turėklo nutūpė balandis. Kvaraciejus panoro jį nubaidyti (mat nors ir buvo biologas mėgo tik augalus). Atsargiai tiesdamas ranką iš kitos netyčia paleido vazoną su begonija. Balandis nuskrido, o Kvaraciejus persisvėrė per balkoną liūdnai lydėdamas akimis begonijos krytį. Tuo metu apačioje ėjo Kvaraciejaus žmona, nešina maišais (grįžo iš turgaus). Vargšė moteris! Begonija su vazonu stuktelėjo jai per galvą.
Buvo graži diena, švietė saulė, čiulbėjo paukščiai. Kvaraciejaus jau nebeturėjo žmonos, o žmona Kvaraciejaus, bet užtat vangiai išsitiesusi ant asfalto gulėjo begonija...
Po šio įvykio jis nutarė lankyti terapinius kursus: “Nukentėjusiems nuo balandžių, arba kaip iš naujo pamilti šiuos nekaltus sparnuočius”.


Svetlana Ryžikova










