Aurimas (2) „Ar kaukės gali paslėpti mūsų sielą?“

„Ar kaukės gali paslėpti mūsų sielą? “

Šeštadienis, 8. 59

Mane prižadina skambutis. Ilgai neatsakau, bet kažkas atsikėlė ne iš tos kojos ir susirgo įkyrumo liga. Matau - skambina Greta, visgi pas ją kantrybės mažiau nei pas mane, juk aš jai taip ir nepaskambinau nuo paskutinio mūsų susitikimo. Prisimenu, kad šiandien Joe Cocker koncertas, tai gal dėl to skambina? Pasiteirauja ar neprižadino manęs. Na, nesuprantu aš kartais tokio mandagumo, taip už lango vasara ir saulė senai atsikėlė, bet rytas turi dvelkti ramybe. Visgi mane apramina viena mintis, kad jei skambina taip anksti, tai aš kažkam reikalingas, kažkas apie mane galvoja -  tai iš vienos pusės džiugina. Sutariame, kad aš užvažiuosiu ją pasiimti sutartu laiku, ji pasižada nevėluoti, tuos žodžius sutinku su šypsena.

Sekmadienis, 10. 59

Koncertas buvo puikus. Toks, kuris suartina nepažįstamus žmonės,  o kai kurie įsimylėjėliai pasiperša.  Po koncerto nuvežiau ją namo. Mačiau, kaip ji stabtelėjo prie savų durų, jaučiau, kaip ji nori tęsti romantišką pasimatymą, bet žinau vieną - kas greitai prasideda, tas greitai ir baigiasi, o ir tegu ji susierzina. Kartais sveika pajausti, kad pasaulis neguli po jos kojomis, nors jos ir gražios.

Sekmadienio pietus

Valgydamas pietus namuose, prisijungiu prie interneto. Gal  daug kas pasakytų, kad kai valgai reikia skirti dėmesį tik valgymui, bet vyrai tokie padarai, kurie dažnai daro kelis dalykus vienu metu. Gaunu žinutę, mane kviečia į uždarą vakarėlį - kaukių balių. Pakankamai smagi pramoga, kuri įdomiai užbaigs savaitgalį. Eisiu vienas, nes norisi nevaržomai atsipalaiduoti ir nežaisti nors kelias valandas intelektualius žaidimus. Ateina mintis, kad kaukių balius panašus į internetinius chat‘us, kiekvienas su savo kaukę. Kompleksų beveik nėra, manau žmogų galima pamatyti tada iš vidaus.

Pagalvoju, kokia yra Greta viduje, apie jos gyvenimą nedaug žinau. Apie save ji papasakojo tik vieną istoriją, kaip ji augo mažame miestelyje, buvo jo grožio puošmena. Dėmesio sulaukdavo ne iš jos amžiaus vaikinų. Kiekvienas norėjo nuskinti tą gražiausią miesto gėlę. Kaip kartą jos geriausia draugė (jau buvusi) bandė įkalbėti uždirbti lengvus pinigus su užsieniečiu. Kiekvienas renkasi savo kelią.

Sekmadienis, 21. 58

Kaukių vakarėlis. Esu panašus į kaubojų, aišku ginklų neturiu, bet jie (kaubojai) žavus kitokiais ginklais. Atkreipiu dėmesį į damą, su raudona suknele ir kauke slepiančią jos veidą. Ji laiko taurę martinio. Iš visų dalyvių ji buvo pati paslaptingiausia. Ji stovi viena ir stebi visus – kaukių teatrą. Įdomu. Smalsu.
Prieinu susipažinti. Ji nepasako nė vieno žodžio, tik paima už rankos ir prisiglaudžia visu kūnu prie manęs. Groja bliuzas.
Įdomu, kaip gali užvaldyti aistra be žodžių, visas veiksmas vyksta kaip metaforos sapne. Jos kvapas toks  pažįstamas, išskirtinis.
Išeinant iš vakarėlio dar kartą pasibučiuojam ir .. tą akimirką prisimenu iš kur tas kvapas. Bučiniai, ir rankų švelnumas. Juk čia Greta. Viskas pasidaro taip keista. Kaukės. Nusijuokiu viduje – ji manęs neprisimena taip, kaip aš ją, juk ji neprisimena tos mūsų praleistos nakties po klubo.

Pirmadienis, 7. 49

Važiuoju į darbą. Galvoju apie tai kaip ji pasiūlė apsikeisti telefonų numeriais. Žinojau kokį numerį aš gausiu. Visgi gyvenime bet kokia smulkmena gali pakeisti mūsų ateitį. Mąstau, ar tinkamai aš pasielgiau, kokios bus pasekmės.