8

Aštuonios vynuogės nutrūkusios nuo kekės
Riedėjo skruostais iš pažadintų minčių
Tu nežinai ką jautė mano akys
Nesupratai, kodėl aš vynuogėm verkiu

Ir ne tyla tą vakarą mane užmigdė
Ir ne nuo triukšmo rytą pabudau
Aš valgiau vynuoges, aštuonios nuriedėjo
Į tuščią alkaną ąsotį skirtą tau

Supyliau jas į nendrėm pintą luotą
Ir baugščiai nuo savęs atstūmiau į bangas
Riedės aštuonios vynuogės, kaip meilė išgalvota
Kol paukščiai jas pavasarį sules

Sugerk girčiausius mano sakinius į smėlį
Sumindyk vėją, atsiradusį iš vynuogių kritimo
Ateik per vandenį, lentelėse iškalęs gėrį
Aštuonios vynuogės nepakeitė likimo