žmonės sako

Girdėjau žmones kalbant,
Kad saulė kas rytą į dangų pakyla-
Girdėjau juos šnekant, kad vėjas plaukus kedena,
O vakaras užklumpa iš pasalų-
Taip paskubomis ir gąsdinančiai tyliai.

O Andrius sakės,
Galįs suprasti, ką sakau ir ką matau,
Nes turi jis akis
Nes turi girdinčias ausis,
Be to, jisai- pasaulio vidury

Man sakė, kad anksčiau šioj vietoj buvo langas,
O kur sunyko kėdės prie virtuvės stalo-
Nieks neišdrįsta pasakyt.

-------------------------

Ištrauka iš Dienoraščio:

Vakar mus užpuolė iš Naujininkų išlindę žmogai be šukuosenų. Viskas buvo smagu, bet tik iki to laiko, kai vienas išsitraukė peilį ir ėmė juo koreguoti mano pusbrolio švarkelį, tiesą sakant koreguoti jis norėjo pabadydamas giliau. Visą tai vyko G. prospekte, dar prieš vidurnaktį. Kai šaukiau: „Žmonės, gelbėkit- kvieskit policiją“ žmonių aplink nebuvo (aplink šmėžavo šešėliai ir kitos būtybės). Buvo šaunu.. (čia be daugtaškio neapseisiu).