Ant Birutės kalno

Kaip norėčiau panirti į jūros gelmes
Ir užmiršti, pasauly kas buvo.
Sutalpinti jausmus ir širdies svajones,
Kad jūra kvatotų iš džiaugsmo.

Sudūlėję jausmai ir naujoji viltis
Atvers nematytus kelius.
Ir širdis, kupina tyro jausmo,
Pučia bangą į sielos gelmes.

Sudarkytų jausmų jau neliko,
Nes Birutės kalne pasiliko.
Jūra ošia, o pušys siūruoja,
It širdis širdimi nuplasnoja...