Kryžkelė

Kartais skiriasi keliai,
kaip tiltai keliami,
nespėjus dar sugrįžt
ir lieki kitame krante
tarp vėjų dykumoj.
Smiltelės akyse-
it krislas, žarija,
it įdagas išdegintas
prieš sprogstant burbulams,
prieš kryžkelę-
į dešinę,
į kairę.
-Kas tau, brangioji?
Kelio nerandi?
-Štai ten žėruoja, spindi, tvinksi-
ten prabanga, ten nuolankumas,
ten meilė išmatuota perlų vėriniais.
O čia?
O čia tik išdidumas,
tik  smėlys byrantis delnais,
saulėtekis
ir baltos naktys.

-Atleisk,
Prokrusto lova per ankšta
mums dviem
ir skiriasi keliai,
kaip tiltai keliami.