jam

žemė po basomis mano kojomis
šalta kaip niekad
aš drebančiais pirštais
paliečiu tau skruostą ...
beprotiškas vėjas suvelia šviesius mano plaukus
kurie užstoja, lyg nekalto kūdikio, tyrą akių mėlį
kur aš tai girdėjau..?
pažvelk į mane
įsiklausyk į tylą
ar girdi kaip lietaus lašai krenta į žemę..?
ar jauti, kaip jie priverčia drebėti kūną..?
pasakyk.. ar šis beprotiškas lietus
priklauso mums..?
aš- lyg vėjas
pasileidžiu palei jūrą tekina
žemė po kojomis dar šaltesnė,
verčia mane suklupt..
krentu ant kelių
užmerkiu akis
drebančiais pirštais rašau tavo vardą
ant šlapio smėlio ...
pasakyk, ar šitas beprotiškas lietus priklauso mums?