uodaiTen žemė laikėsi ant keturių dramblių nugarų
Jis vedė savo motiną,
kurios grožis buvo
ąsočiai
Ten žvaigždė danguj skylės neišgrauždavo
Iš jų dievams liejant vakarus,
lydavo upės ir lietūs tekėdavo
vagomis
Ten kovos nedardėjo vežimais
Ji atidavė savo ranką sūnui,
kuris paveldėjo širdį už plunksną
sunkesnę
Ten brangiausias vanduo tekėdavo iki dangaus papilvės
Ten brangiausias vanduo
Ten žmogaus kraujas
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2007-09-16 21:12
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-19 20:44
nerandu zodziu pagirt, koks grazus tavo eilerastis.
stebiuosi skupu ivertinimu Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-18 19:38
"Jis vedė savo motiną,
kurios grožis buvo ąsočiai" - ypač daug daug perliukų Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-17 11:59
Puikus.. puikiai dera zodziai ir liejas mintys. man patiko - jeee
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-16 23:51
tai Ten, į kur neinama, nes į Ten tik skriejama,.. kad ir sunkiais sparnais, kad ir ne savo,..
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |