Gal tau negera?

Tu per daug mąstai.
Tu per daug galvoji.
Tau vis rūpi,
Ar tai žalioji mamba,
Ar tai mimoza medituoja.
Ir kodėl tau taip svarbu įminti
Mokslo straipsnių psichologiją?

Mano planai kyla aukštyn,
O taviškiai - reguliarūs reisai.
Jeigu baigsi galvoti
Apie katastrofų harmoniją
Ar triušių maistą,
Molekulės judėti nenustos.

Tau juk nesvarbu,
Kas ta lazerinė šluota
Ir ar sąlygos gyvybei brangios.
O ir tavo svajonės
Išties yra kvailos:
Įrengti žydrą baseiną
Hipopotamams sacharoje.

Kam tau ta medžių lokacija?
Kam plūduriuojantys akmenys?
Ir tie žodžiai kvailai protingi, kam?
Nejaugi daugiau visiškai nieko neliko?

Stop!
Ir apie burtus nereik.
Milžinus apžėlusiais veidais.
Ir jokie klajojantys albatrosai
Į savaną neužklys.

Tikras žmogus artimiausias gamtai.
Ir jei dar nesupratai,
Ką noriu pasakyt,
Nesuprasi ir dabar, sėdėsi kaip sūdyta varlė.
Bet vis dėlto aš rizikuoju:
Suolas ilgas, o vietos užtenka tik dviem.