žengiu mažą žingsnį
trumpam sustoju oro įkvėpt
rasiu bet kokią dingstį
iš gimtųjų namų pabėgt ...
lėksiu nesustodama
nieks manęs nesulaikys
nieko negirdėdama, nieko nematydama
nieks manęs jau nepavys..
tačiau sustoju
sulaiko mane kažkas
ankščiau nieko nebijojau
įdomu dabar, negerai kas...?
susirandu kišenėj žiebtuvėlį
„parlamento“ pakelį tuoj pat atsidarau
nors vienai minutei
kvailas mintis nuvijau ...
numetus nuorūką sau tariu
užteks laukt: išeinu..