Mes abu

Susikalbam mes akimis –
Nereikia žodžių,
Kiekvieną dieną šitaip, be kalbų,
Atrodo, kad tik mes abu
Čia susitinkam –
Nėra nei mokytojų, nei draugų.

Ir klasių nėr –
Vien baltos durys,
Įeinam ten ir vėl abu
Nedrąsiai viens į kitą žiūrim
Ir laiškus rašom ant akių.

Parašom vieną – gėlės žydi,
Parašom antrą – mes abu
Tarp tų gėlių kaip baltos gulbės
Vainiką pinam iš žiedų.

Prabėga pamokos
Ir kaip kasdieną –
Be žodžių, be jokių kalbų,
Namo viens kito širdį lydim
O patys einam tarp draugų.