Tamsa
Kai pateka saulė,
Man vis vien tamsu,
Praveriu langus –
Šaltį jaučiu.
Žingsnį žengiu –
Žemyn krentu,
Iki bedugnės laiptais lipu.
Mirtis čia pat.
Užuodžiu ją!
Ji jau laiko mane delne!
Keisčiausia tai, kad leidžiuos žemyn,
O juk norėjau pakilti aukštyn...
Tai prasidėjo visai nekaltai..
Naujos draugės ir geri draugai.
Buvau geriausia, o dabar? -
Nė vieno žodžio negaliu ištart...


Likimo Podukra



