Gėlės nakty

Tai gėlės nakty, jų žiedai susiglaudę,
Žiedlapiai blizga saulės lašais.
Saulės šešėlis lyg veidrodis juodas,
Gintarinis medus apsvaigins, nepaleis.

Skyniau gėles, bet jos buvo dar gyvos,
Tik krito nuo jų sidabrinis lietus.
Nelaukiau tuomet ryto ankstyvo,
Nes rytas ateis ir gėlių jau nebus.

Ant mano palangės sniegena gieda,
Žiūriu aš į tamsą akim užmerktom.
Glaudžiau prie krūtinės žiedlapį vieną,
Bet jis išsisklaidė bedvasėm spalvom.

Gėlės nakty, nematau, bet užuodžiu.
Jos čia, ant palangės, paukščio snape.
Gėlės svaigina labiau negu žodžiai,
Kuriuos aš girdėjau gražiausiam sapne.