Aš tau atnešiau
pyragą ir net paklojau
staltiesėlę, kad tik
ilgiau pabūtum
su manim. Neišeik.
Juk tūkstančius metų
praleidi ten viena.
Neišeik.
Tu ramini mano
mintis.
Aš tau dainuoju,
skaitau, verkiu,
kvėpuoju...
Neišeik.
Aš šimtą metų
galėčiau eiti tavęs link,
tu tik palauk.
Aš maldą tau sukūriau -
išklausyk...
Ir paskutiniai spinduliai
nuskendo jūroj raudonoj.
Rytoj aš lauksiu
vėl tavęs.
Ką tau atnešt, kad pasiliktum


dafai200








