Angelų niekam nebereikia.
Jie gali žūti - nieks nepasiges
ir nieks paminklų jiems nepastatys.
Manasis irgi žus, ir jo siela numirs,
kūnas atguls ir turbūt supus,
o dvėsenos mėsa pamaitins žvėris;
Ir kaulais pramis augantys vilkai;
Kirminai, šliužai ir kiti baisūs padarai
iškels puotą, apie kurią nieks nesužinos,
o šarkos, zylės susigrobs baltąsias plunksnas
ir padabins jomis brangius lizdus.
Net jei būtų noro, nebebūtų kam
tą paminklą pastatyt: už drąsą, už širdį, už...
Paaukotus kaulus, mėsą ir kraują
kitų labui, svetimiems gyvenimams tęsti,
bet niekas apie tai juk nesužinos,
ir niekam tikrai net nerūpės,
kad angelai žūva kaip musės,
pritrėkštos laikraščiu ant lango stiklo.
Niekas tuo ir nesusirūpins...