Nemiga

Naktis užrakinamomis durimis,
užtraukiamomis užuolaidomis
ir tilstančiais balsais koridoriuje.
Ir balandžių plastėjimo pilna tamsa.
Nesuprantu, ar tavo kvėpavimas,
ar krentančios plunksnos
kutena mano nosį.
Užkrečiama tavo nemiga.
Girdžiu, kaip skęsta laivai,
griūva tiltai,
ir pasimetęs loja liūdnas šuo.
Klausau, kaip tvinksi širdis. Skaičiuoju.
Ir balandžių trepsėjimas ant palangės.
Neleis užmigti, bet saugos mus nuo ryto.