ruduo

Ir vėl ruduo beldžiasi į mano ir taip sujauktą pasaulį,
Grasindamas depresiją keliančiomis savo spalvomis.
Norėtųsi pabėgti, bet vos tik kai rengiuosi tą padaryt,
Už lango geltonlapis beržas beldžiasi, kad nepavyks.

Artėja žiema, balta - šalta,
Ji stumia ir naikina depresingas rudenio spalvas.
Savo šalčiu sukaustė viską kas kely,
Sukaustė net tave.
Aš mintyse ir vėl girdžiu prabudusi laisvės balsą,
Bet kaip ir rudenį sustingusio beržo šakos klykia,
Kad Nepavyks!