Mėnuli

Mėnuli aš tave šaukiu
Kaip trūksta tu poezijos naktų
Dabar žinau gerai
Kūryba tai kančia -, kentėk ir kurk

Koks jausmas ir agonija žiauri
Bet tu juk kurti padedi
Dar skystis mielas tas
Kai mano siela be jausmu

Taip gera ir ramu
Kai sielvarto neberegiu
Tik skęsti, skęsti migloje
Taip daug geriau - nes nieko nematau

Tik pyktis tiek ir tai
Ko reikia širdžiai šiai
Tas kerštas, šaltas veidas
Aš jau galiu - žudyt be skrupulu ......