Trapiai Krištolo ežero ramybei
Graso Pasaulio svaidomas žvyras:
Akmuo už nuodėmes atspindį smerkia,
Originalas už jas akis juodai dengias.
Kiekviena vilnim tolstančia
Praeitis vis skaudžiau beldžiasi.
Kam vengti, jei paskui reikės grįžti?
Juk mirusio antrąkart nenužudysi...
Ežeras surenka kruvinas sielas,
Kad Laumė naikintų žaizdas, ne dėmes.
Nors žvilgsnis veidrodin žymę palieka,
Randuotas žuvusysis vėl prisikels.