Gyvybės laivas, II skyrius, I dalis

Šia sutartimi įsipareigojame neplėsti savo valdų kitų civilizacijų sąskaita ir kolonizuoti tik negyvenamą erdvę.
- Iš „Trijų Galių Sutarties“

... Reikėjo pasilikt punktą, nedraudžiantį kištis į nepriklausomų pasaulių gyvenimą. Dabar reikia laukt kol jie prisidirbs virš savo pajėgumų ir  patys pagalbos pasiprašys...
- Imperatorė apie „Trijų Galių Sutartį“.

Nesiseka seksualiniame gyvenime? Jūsų aistros objektas jums neprieinamas? O gal jūsų fantazijos sunkiai išpildomos? „RepliSeks“ korporaciją siūlo jums tobulą išeitį: įsigykite mūsų kloną. Mes galime suteikti jiems bet kokį pavidalą ir savybes. Jų negina įstatymai. Nemokamai tris kartus pakeičiame sugedusį produktą. „RepliSeks“ – jūsų svajonės įgauna kūną!
- Iš „RepliSeks“ reklamos

- Užsisakiau iš „RepliSeks“ merginą, atrodo kaip Gugo moteriškė. Uch, stamantri pana. Ir jauti – be barzdos!
- Be barzdos? Iškrypėlis...
- iš dviejų nykštukų pokalbio.

Vykdytojai yra Imperijos Laivyno pasididžiavimas. Šie gigantiški laivai veikia autonomiškai ir nėra priklausomi nuo kokios nors vienos bazės ar planetos. Tam tikra prasme jie yra kosminių mastų policija. Kiekviename laive yra atskira, savaime išsilaikanti karinė bendruomenė: tūkstančiai karių, pilotų, technikų ir kitokio personalo. Jie turi pačią pažangiausią techniką, kokią kada nors pagamino Žemės Imperija.
- „Galaktikos erdvėlaivių katalogas. Jei jus puolantis laivas čia neįrašytas, jums – haliucinacijos“

- Ką jūs galit mums padaryt? Imperiją varžo TGS, tau negalima kištis į mūsų planetas, negalite paveikti mūsų  civilizacijos. Jūs mums nieko nepadarysit!
- Gal ir taip, bet tu neesi planetoje.
- Ką?..
[taikinys sunaikintas]
- iš susidūrimo tarp „Aukso Ordos“ piratų ir ŽI superdrenauto „Kirvis Baisusis“

Gyvasis Laivas su stoties „Grafas Batas Tiškevičius“ priemaišomis
Kvantinio transporto tunelis
Velniai žino kur
Tikėtina, kad Paukščių Tako galaktika
6120 (maždaug)
Dienos naujiena: Imperija įstatymiškai uždraudžia „ant bajerio“ nupjovinėti orbitinių šatlų variklius jiems kylant

Bilas pabudo nuo judėjimo jausmo, todėl atsimerkė ir apsidairė. Jį apglobosios grindys judėjo neaiškia kryptimi ir pro šoną šmėkčiojo koridoriai. Jų sienos keitė spalvą iš pilkos į juodą tiesiog akyse. Kai kuriuose vietose dirbo robotai arba jų modernesnieji giminaičiai. Tuo vaizdu kartu grožėtis galėjo Lapsardas, Šeimus ir Kapitonas, kuriuos taip pat nešė grindys. Gretai jie visi atsidūrė apvalioje salėje. Ten jau laukė kiti komandos nariai. Sienose formavosi išsikišimai ir visokių mitinių baisybių formos šviestuvai. Lubos išsigaubė į demono snukį pražiota burna. Pro ją nusileido paslaptingasis atšildytasis subjektas, tik šį karta be laidų ir apsirengęs apsiaustu.
- Sveiki atvykę į mano valdas! Ir pačiu laiku: prieš kokius metus čia būtų buvę vien rūdys ir dulkės. Bet stotis man suteikė krūva technologinės informacijos ir masės, kurią galiu panaudot kūrybai. Jei ne tas laimingas atominis sprogimas ir žmogiškas smalsumas viso šito nebūtų, o ir kelionėn galėčiau leistis tik po kokio 100 metų. Bet dabar turiu naujas žinias, technologijas, krūvas žaliavų ir, kaip suprantu, modernų hipervariklį. Dabar tai galiu užsiaust...
- Aišku, mums visiems begalo įdomu klausytis tavo tauškalų – tarė Gregorijus – Bet kam tau reikia mūsų? Ką su mumis darysi? Kas tu toks esi?
- Puikūs klausimai, kapitone. Matote, aš šiek tiek pastudijavau politinę situaciją šioje galaktikoje. Ir štai kokia ji yra...
Ore įsižiebė dvimatis Paukščių Tako žemėlapis.
- Čia yra visų mylima Žemės Imperija...
Neblogas gabalas galaktikos sušvito geltona spalva.
- ... Marininkų orda...
Kiek didesnis žalias gabalas atsirado šalia geltonojo.
- ... ir Rasalomaslorastų šutvė.
Raudona dėmė, truputį didesnė už žaliąją, prisišliejo prie pirmų dviejų.
- Taigi, čia yra didieji galaktikos žaidėjai ir tuzai. Tarp jų mes randame išdegusį ir beveik negyvenamą bei neprižiūrimą Didžiojo Galaktikos Fronto ruožą.
Ruda spalva apėmė trijų imperijų pasienį ir sudarė „Y“ formą.
- Aišku, imperijų viduje yra tam tikros smulkesnių rasių zonos.
Trijuose didžiuose dėmėse pradėjo rastis mažesnės ir tamsesnės dalelės.
- Nepamirškime nepriklausomų rasių, valstybių ir panašių darinių...
Iki šiol buvusį laisvą plotą primargino pilkos dėmės.
- Ir žmonijos Žiedo, Atmatų...
Su niekuo nesiliečiantį Žemės Imperijos pasienį nuo kosmoso pridengė solidaus storio balta juosta.
- Šios planetos nepriklauso Žemės Imperijai. Tačiau ten gyvena nepriklausomais pasiskelbę išeiviai. Tokių valstybių, kaip kad Ketvirtasis Reichas nėra, jos mažos, daugiausiai orientuotos į vienos žvaigždės sistemą ar planetą. Žemė negali jų paimti dėl TGS, mažesnės rasės – dėl Imperijos baimės... Todėl jose gali prasisukt kokie nors, kaip čia pasakius, apsukrūs individai. Turint tam tikrų resursų, ryžto ir fantazijos galima nepriklausomose planetose įkurt šešėlinę imperiją. Ji nepatrauktų dėmesio, bet būtų naudos tiek man, tiek vietiniams gyventojams: dauguma pasaulių primena dvidešimtą amžių – kas turtingas, to ir įstatymas.
- Visa tai labai miela, - tarė Vištakumas piktai spingsodamas kibernetinėmis akimis – bet kokie tavo paskatai? Ir kas, po velnių, būsi?
Subjektas susimąstęs pasikasė smakrą.
- Aš esu romantikas, siekiąs nuotykių. O mano dabartinė būklė, jūsų stoties informacija, tam tikras pastoviai nepatenkintų valdžia žmonių procentas ir žmonijos ekpancija į kosmosą sukūrė sąlygas patiems nuostabiausiems žygdarbiams, kuriuos apytiksliai nuspėjo mano laikų rašytojai. Be to, visada norėjau padėti vargšams ir kenčiantiems, užstoti nuo skriaudikų... O dabar didesnio už mane skriaudiko niekur tikriausiai nėra. – Subjektas nusijuokė. – Na, dar yra įprastas valdžios troškimas, libido... Šiaip ar taip, manęs niekas niekad neapkaltino pagrįstumu ar logika.
- O mes turėsim tave pašlovint?
- Ne, kur jau... Kad ir koks  būtų planas ar didis jo vykdytojas, visada prireiks bent keleto pagalbininkų. Štai todėl jų ir sėdit čia, priešais mane. Man reikia jūsų pakalbos.
Šeimus nusišaipė
- Tai tikies, kad mes paskui tave seksim dėl nuotykių ar garbės?
- Tikrai ne! Aš neesu atitrūkęs nuo realybės ir manau, kad žmonija taip drastiškai nepasikeitė per tuos amžius kai neturėjau su ja kontakto. Ne, siūlau jums trigubą užmokestį, apgyvendinimą. Ir visokius privalumus, kuriuos įgysim bekeliaujant. Prieš kuriam nors pasižiojant paklaust „kodėl mes? Juk buvo pilna stotis persoalo“ atsakau: jūs esat samdiniai. Jūs lankstūs, nelabai prietaringi, be to, susipažinę su kovos veiksmais ir bent šiek mokate elgtis Nepriklausomoje Erdvėje. Jūsų buvę bendradarbiai yra paprasčiausi ksenofobiški kaimiečiai, bijantys visų, kurių genai nėra žemietiškos kilmės, kaip rednekai mano laikais nemėgo nigerių, arba juodaodžių jei dar kas nors jautr9s tokiems dalykams, panele Lola. Jūs turėtumėt puikiai susitvarkyti. Ir, kaip mano gerų ketinimų įrodymą, išsaugojau jūsų daiktus bei pačius artimiausius žmones iš stoties.
Kambario grindyse pradėjo formuotis burbulas. Jis tvinko lyg pūlinių pilna votis kol, vis pūtėsi ir plėtėsi kol galiausiai sprogo. Viduj pasirodė keletas kaip ir samdiniai įkalintų stoties gyventojų bei kaugės daiktų. Bilas pasijautė daug geriau pamatęs Sandrą, kuri atrodė nesužeista. Kiti komandos nariai, atrodo, pergyveno panašius jausmus.
- Aišku, atvilkdamas čia žmones jums patenkinti aš kiek nusižengiu jų interesams, bet negalėjau paimt visos stoties kaimiečių tik jų malonumui. Na, marš į savo kambarius, sukviesiu vėliau į karinį pasitarimą.
Grindų apgaubti kariai ir jų daiktai bei artimieji išlėkė į koridorių. Likęs vienas kiborgas pažiūrėjo į žemėlapį ir išėjo.