vaikštau gatvėmis
su perpjautu vidum
praeiviai nė nemato
kaip iškrenta kažkas
ir eidama tai rankioju
bandau sugrūst vidun
bet pjūvis per platus
užuodzia jį
tamsiaplaukis kanibalas
bet suveikia savisaugos instinktai
namo grįžtu ratais
tamsiais pakraščiais
arba skambinu mamai
kai mane pjaustė
darinėjo
dideliu samčiu maišė
ir pylė actą
į mano vidų
kur buvo tie
savisaugos
instinktai?
pilni namai
kvepia actu
nėra kur atsiremt
visur kažkas vaikšto
maži padarai
pasakoja kaimynams
ką dar blogo padarė
viršuj gyvenanti mumija
nepadeda nė žemė
į kurią lyg vis dar galima remtis
kojomis. išgirstu užsitrenkiant lauko duris
ir guluos ant grindų
parėjai
pagaliau nuprausi ir pabučiuosi.
leisi laimingai numirti
2007. 06. 28


bacila




