Tu ištiesk man savo delną,
Išraizgytą voratinklio raštu,
Lyg išaustą, bet nebaigtu kraštu,
Kopiantį, lyg stiklo kalnu.
Parašyta viskas ten jame:
Koks gyvenimas vagotas,
Kiek jausmai kalti, kiek protas.
Ir kokia skirta dalia.
Čia lyg atversta knyga-
Tavo delno pasaka,
Liejas per kraštus staiga,
Kai siaura tampa vaga.
Tavo delno pasaka-
Ypatinga ir viena...