Drovumas

Skirta J. Vaičiūnaitei

Šnabždesys žodžiai trumpai ir baugščiai
Suskeldėjusiomis lūpomis tariami
Pasiekia mane o tas jausmas tarsi iš skersgatvio
Tyliai bertų burtažodžius pats miestas
Beri užkeikimus man valdai mane
Tom lūpom kurias norisi paliesti

Miesto arkos aidu atsispindi
Kai žingsnis kiekvienas nuskamba
Saulės iškepintam grindiny plaka
Sparnais pilki balandžiai ir tik medžiai
Žaliuoja mano jėga tavuoju geismu
Sprogsta kiekvienas dulkinas pumpuras

Mano suolelis tavo grindinio plytelė
Liudininkai pavasario šėlstančio
Gėlių gašlumo ir begalinio juoko
Saulučių žiedus rausvai dažančių
Nes jos vis dar nesupranta šio žaismo
Mergaitės vis slepia sijonus nuo vėjo