***

kartais jautiesi toks mažas
nors visad esi toks

smulkaus smėlio kutenamom pėdom
kely jungiančiam tris pievas
pievas ir mišką bei dangų
spaudi akmenėlius delne
ir šypsais lūpų kampučiais
rodos oras lygiai toks pat čia
kaip ten
kvepia medum
net girdi švelnų bičių sparnų gaudesį
eini ramiai neskubėdamas
juk šiąnakt pievose
pražydus mėnuliams
išskaistinai sielą