į pavargusius delnus
klijuoju atostogų šypsenas...
tik tobulas meistras - velnias
akių kampučiuos saulę
moka nutapyti...
tai ne klaida,
ne nuodėmė
ir ne apgaulė...
saulės laida
(be rūtos nuomete)
būties nuogybę
šildo savo saujoj...
mažyčių žemuogių geismai
suteiks baugioms naktims
sodraus raudonio begalybės...
gyvenimui plačiai atmerk akis -
audrų šešėliuos šiąnakt mylisi rugiai...