atrodo, ruduo
gal prie kokių
tūkstančio laiptelių
jau kuris laikas jais
nebesiridena galvos
viena tik pasvirus kabo
ir paakiai tik paraudę
bet gerai kad jis
atneša snaigių
joms niekas nekabo
ir jų sukimasis svaigus
užlipdo ertmes visas ir
tik oda pašiupusi
truputuką nostalgiškas
jo kvapas dvelkia
druska
neleidžia užsnūsti
nuplaktam gladiolėmis
prie gal kokio
tūkstančio laiptelių
laimės