taip ir ne

Paimsiu į saują pravirkusią širdį,
Ir dulkėmis paversiu žibuokles.
Ten kur tavasis – ne. Pavirsta rudeniu,
Ir gruodas užliūliuoja žemės gyvastį.

Ten kur tavasis – ne, pažyra
Stiklu ant bejausmių grindų.
Ten kur tavasis – ne, baikščiai
Slepiasi seno rajono šešėliuose...

Apkabinsiu rankomis tavą sielą,
Ir jaukumu įpūsiu gyvasties.
Ten kur tavasis – taip, sugrįžta
Paukščiais iš šiltų kraštų.

Ten kur tavasis – taip, gali
Nusiprasti šaltinio versmėj.
Ten kur tavasis – taip, pražysta
Margaspalvėmis gėlėmis.

Tik tavo taip ir ne, tik tu...
Ir tik aš, čia... be tavęs.