naktys

Gražios rugpjūčio vasaros naktys,
Kai dangus kvepia žvaigždėmis,
Kai saldi artuma skverbiasi vidun
Ir pilvo apačioje apsigyvena drugeliais.

Tamsu, nėra menulio. Tik begalybė žvaigždžių
Dangų nusėja žybsinčiomis dulkėmis.
Kalbi eilėmis, o aš bandau ieškoti mūzų
Besislepiančių pajuodusių medžių viršūnėse.

Ir tavo pirštai lyg atsitiktinai susiranda
Taškuotos suknutės sagas. Ir prabėga...
Prabėga žemyn lyg klavišais per klepą
Tu sulaikai kvėpavimą, delnai nuslysta pečiais.

Ir mano rūbas švelniai nuslysta po kojomis.
Tu alsuosi šiluma man į veidą, o akys
Bando pasigrožėti siluetu, kurį apkabinus tamsa.
Ar apgaubsi mane žvaigždėmis... jei bus šalta?