Esu aš paprastas bedievis keliauninkas.
Ir taip be tikslo per gyvenimą einu.
Kai viltys sklaidos, o svajonės žlunga,
Paklausti noriu: kam aš gyvenu?
Gyvent be tikslo aš gyvent nenoriu,
Bet neišeina man kitaip.
Turėtum būti mano tikslas,
Bet tik miražas tu esi.
Jausmai atbunka ir aš už butelio griebiu.
Ar alkoholis meilę žudo?
Ar juo slopiname jausmus?
O gal aš nieko nesuprantu,
Gal net ir tam per kvailas aš esu.
Gal meilė vis tik egzistuoja, aš noriu meile patikėt.
Deja gyvenimas tai kaukių balius.
Ir kaukes dėvime visi.
Esu tik prirašytas lapas, o tu esi visa knyga.