Pro duris, iš medžio, ar metalo,
Traiškyk rankeną pirštais, kvepiančiais, ar ne, nesvarbu.
Ženk. Ženk, kaip per žvyrą, ar per žolę, kratyk iš batų purvą.
Girgždėk supuvusiomis grindimis, aš negirdėsiu.
Trinkis į orą, artėk.
Nenešk saldainių, ružavų, ar žalių,
Nenešk gėlėse dar į kokoną susiraičiusių drugelių.
Pasirodyk, kaip kunigas, ar geidulingas, nepastebėsiu.
Bet artėk.
Apspjausiu ir išleisiu.
už ką kuolas? hm, už ką gi galėtų būti kuolas? 1) kai antroje eilutėje perskaitai žodį "traiškyk" supranti, kad autoriui negirdėtas žodis ritmika, 2) skyryba nesuvokiama, kableliai yra ten, kur jų nereikia ir atvirkščiai 3) "trinkis į orą" - idiotiškumas 4) "ružavų"? dievulėliau, lietuvių kalboj nėra tokio žodžio 5) "apspjausiu ir išleisiu" - šlykštu + neatitinka teksto nuotaikos 6) kam tas PS? kasgi čia per stebuklas? 7) eilėraščio forma? kažkoks krokodilas 8) ar supranti, kad tokie eilėraščiai tik daug geresni jau parašyti prieš šimtą metų? 9) pilna nereikalingų žodžių, beprasmių, nelogiškų sakinių, pvz: "pro duris iš medžio ar metalo" 10) tai tiek trumpai. tai visgi: už ką kuolas? už ką, už ką? už nieką, čia net kuolo nevertas