Nūdienų Gomora

Guli su draugo dukterim,
Kątik iš Jo žmonos glėbio pasprukęs-
Gyvenimo pjūklais raižai dieviškumą,
Išsunkdamas iš savęs paskutinįjį lašą sielos ir mielaširdingumo.
Paslapčia myli draugės motiną,
O su jos seserim dalinies savo kūnu-
Varganas tas, kuris ambroziją tepa meilužės lūpas.
Išnyksta dangus,
Prasiveria Hadas-
Apkvaitusių tylėjime girdisi apgailestavimo maldos,
Nors dauguma dar mielai taršosi tarpusavy.
-Cha- tyla- noriu tavęs-tyla-liesk mane- tyla..
Žemė sugeria amžinybę
Ir sudrąsko 7665-ją tavo gyvenimo dieną.