Karta gyveno maža į protelį, bet ne mielumą mergytė. Ji buvo vardu Monika, na bent jau taip ją pavadino gimdytoja. Ištikrųjų Monikos vardas buvo Monikutė, nes visi į ją taip kreipdavosi...
Monika augo ir durnėjo, durnėjo į poreikių reiklumą, ir norų reiškimą. Mama kas rytą sakydavo: -ar pamasažavai smegenėlęs? -ji visuomet turėjo omenyje rytinę sudoku partiją.
Kartą Monika sutiko berniuką. Tokį du metrai be galvos. Ir berniukas užsikablevo ant mergytės. Išėjo jie priešaltinio, gal troškulio ginami, o gal šiaip troškulio...
Bet neganda!!! Paaiškėjo kad berniukas išskrenda (reikejo-o-o-o, berniukams). Ne į karą kaip jau spėjote pagalvoti, bet užvaldyti Airijos. Mergytė verkė, ir Bleizgys verkė, visi labai verkė...
Dėja, berniuko profesija, pasirodė saloje nelabai paklausi. Tad berniukas pasiskolino iš savo buvosiosios meilės X 100 eurų, ir išskrido namo...
Buvo velykų savaitgalis. Monikutė ramiai ruošesi eiti į disco klubą „Holivudas“. Apsirengė suknytę, apsiavė aukštakulniukus, ir nuėjo klystkeliais vedama alkoholio.
Klube, grojo mylimiausia mergaitės daina - Andain-Beautiful things- Ir mergaitė pamatė tarpduryje berniuką:
-Berniuk-pripuolė mergaitė-Kas? Kur? Kaip? Kodėl? -bet berniukas nieko nesakė tiesiog pabučiavo mergytę.
Naktis (vakaras) praėjo sklandžiai. Paskalbino berniuko teta ir pasakė, kad dovanoja jam 1 000 000 eurų.
Tada berniukas pripirko mergytei daug šokolado, naują mašiną (BMW pasirodė perprasta), ir man visko pripirko...
Bet beriukas, norėjo rimtų santykių. Todėl mergytė iš didelės meilės pagimdė septynis vaikus.
Ir tuomet dangus vėl tapo žydras, ir niekada ji daugiau nebeverkė.