Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







“Džeimsai,

Jeigu tu skaitai laišką, vadinasi manęs šiame sektoriuje nebėra. Paprašiau Kaseno, jeigu jam pavyks išlikti gyvam, surasti tave ir Sergejų ir atsakyti į jūsų klausimus, kurie, neabejoju, iškils kai sužinosite apie mano nuotykius. Sergejus nemažai žino apie tai, kaip man sekėsi kai išėjau pas Krajadus. Šiek tiek nukrypdamas nuo savo laiško tikslo galiu pasakyti, kad Krajadų misticizmo gylis toli gražu neatspindi jų išvaizdos. Jų dievų panteonas sudėtingesnis už Egiptiečių ir Graikų, o mano Konfucionizmo ir senosios kinų mitologijos žinios čia greitai suleido šaknis tiek, kad nedėdamas daug pastangų tapau tuo, kas vakariečių supratimu galėtų būti žynio ekvivalentas. Galbūt labiau tiktų terminas Dieviškos išminties nešėjas, toks yra pažodinis mano titulo vertinmas iš Krajadų tarmės. Labai keistas reiškinys man, kaip kulūrologui, nes mūsų sektoriuje nomadiškos prigimties genčių suvokimas apie juos supantį pasaulį kur kas skurdesnis lyginant su Krajadais.

Mano praeitis kaip upės krantai, kurių nebeskalauja vanduo. Šiandien kiti krantai, bet nebandau pamiršti iš kur aš atėjau. Galbūt kaip tik todėl, nepaisant viso mano dabartinio gyvenimo pilnatvės, man vis dar rūpi kaip sekasi jums su Sergejum. Juo labiau, kad tai, kas laukia manęs rytoj, gali pastūmėti jus abu į žygį ne tik todėl, kad esame skolingi Tajai ir Kalui.

Džeimsai, daug netuščiažodžiaudamas pasakysiu, kad pavyko Krajadus nuvesti į Kiniją. Kaip ir galima buvo tikėtis, tai visai kitas kraštas šiame sektoriuje. Krajadai čia rado vešlias ganyklas, derlingas žemes ir bekraščius miškus. Jie iš esmės keičia savo klajoklišką gyvenimo būdą, bet tai truks ilgai. Jie praliejo daug kraujo, kol čia atkeliavo, bet nė vienas jų pralietas kraujo lašas nekrito į nevaisingą žemę. Tačiau ši gerovė trapi, ir, ko gero, teks dėti daug pastangų, kad ne tik Krajadai, bet ir kitos šio sektoriaus tautos išliktų ne tik legendose.

Džeimsai, iš Sergejaus žinau, su kokiais sunkumais susiduri tu, bandydamas civilizuoti nykštukus. Nepyk, bet manau, kad tavo pastangos bus nepelnytai bevaisės. Apie priežąstis tu suvoki geriau nei aš. Todėl, jeigu tik gali, palik juos kol ne vėlu. Žinoma, su sąlyga, kad skaitai šį laišką. Jeigu jį skaitai, vadinasi tai, apie ką pasakojo Taja su Kalu, iš tiesų yra. Baigęs rašyti šį laišką eisiu į teleportacijos zoną. Kasenas tau papasakos kaip ją rasti ir kaip ją suradome mes.

Tau, be abejo, kils klausimas, kodėl aš tai darau gyvendamas taip gerai, kaip tau pasakoju? Atsakymas paprastas – Padaras atsiuntė man žinią. Galbūt kaip tik todėl, kad man čia taip gerai. Ironiška, ar ne? Aš neturiu ateities šiame sektoriuje. Vėlgi, jeigu tenka rinktis tarp mirties dabar ir galimybės mirti vėliau, aš renkuosi galimybę mirti vėliau. Spėju, kad Padaras lygiai taip pat privers elgtis ir Sergejų, kuris, mano žiniomis, taip pat nesiskundžia gyvenimu šiame sektoriuje. Jis ras būdą kaip, galite tuo neabejoti.

Jūsų žygis bus nelengvas. Nerizikuokit eiti vieni. Urale gyvena tauta, kuri išstūmė nykštukus. Ji valdo visas žemes, kurias vadiname Sibiru ir atkakliai slenka į pietus bei vakarus. Jų daug, jie stiprūs ir organizuoti. Krajadai atkakliai priešinasi, bet jų kur kas mažiau. Jeigu neįvyks kas nors netikėto, Krajadai pralaimės. O anksčiau ar vėliau ir kitos tautos į pietus ir vakarus nuo Uralo ir Sibiro. Tokios beatodairiškos ir ksenofobiškos tautos mūsų žemėje nebuvo. Tavo nykštukai yra nekalti avinėliai palyginus su jais, galbūt, todėl ir pralaimėjo. Jeigu ryšitės keliauti, o anskčiau ar vėliau turėsite tai padaryti, priėjimas iš pietvakarių yra kol kas silpniausiai saugomas.
Labai tikiuosi, kad pasimatysime.
Juan Či. ”

Suvyniojau laiškus ir susižvalgėm su Sergejum. Mat kaip. Padaras galų gale nusprendė imtis iniciatyvos. Bet Juan papasakota isotrija man atrodo pernelyg paprasta. Čia kažkas ne taip. Grįžau į savo krėslą ir atsisėdau prieš Kaseną.
- Kasenai, sakyk, kodėl jūs su Juan Či nukeliavote iš Kinijos tiek toli iki kalnų, kuriuos mes vadinam Uralu?
- Karas, valdove, - trumpai atsakė Kasenas.
- Maniau, kad jūs ginatės, o ne puolate.
- Tikra tiesa, valdove. Mes ginamės. Bet kartais reikia pulti patiems tam, kad priešas negalėtų užpulti. Prieš dvyliką mėnulių pasitaikė puiki proga užgrobti Degarų atsargas. Tuo metu keli mūsų būriai sėkmingai vedžiojo už nosies Degarų armijas netoli kalnų, kuriuos jus vadinate Altajumi. Tuo pat metu mūsų pagrindinės pajėgos užpuolė menkai apsaugotas Uralo prieigas iš pietų. Mes laimėjome mūšį ir sunaikinome tiek maisto atsargų, kad Degarai ilgai negalėjo vėl mūsų užpulti. Bet tai truks neilgai, deja, valdove Džeimsai… Juan Či po mūšio surado vietą, kurios ieškojo, ir atsisveikino su mumis. Toks buvo jo kelias.
- Įdomu, - atsilošiau atgal ir pažiūrėjau į akis Kasenui. – Kas jums pasakė, kad tie Degarai ar kaip jūs juos vadinate, paliko neapsaugotas atsargas?
- Juan Či, tegul neblėsta jo plaukų žvilgesys, turi aiškiaregystės dovaną, Valdove…
Linketelėjau. Kur gi ne. Padaras labai padeda tapti aiškiaregiu kai reikia.
- Kodėl negrįžtate atgal į dykumas? – paklausiau.
- Mes esame atkirsti nuo Dykumų, valdove Džeimsai. Negalėtumėm pereiti su moterimis ir vaikais. Mūsų lemtis Kinijoje.
- Ką tu veiki čia, kai tavo tauta kovoja?
- Valdovas Džeimsas užduoda tiesius klausimus, - nusišypsojo Kasenas, - ir man tai patinka. Kupranugarį reikia vesti iš priekio, o ne stumti iš užpakalio. Valdovas Džeimsas tai supranta, man džiugu tai matyti. Todėl atsakysiu, kad Juan Či laiškas, tegul jo plaukai išlieka tvirti kaip titnagas, buvo tik viena iš prižąsčių surasti tave, Valdove. Juk tam aš galėčiau pasiųsti paprastą pasiuntinį?
- Taigi, aš ir laukiu, Kasenai, kuomet išgirsiu kodėl teikėtės pats atvykti.
- Valdovas Džeimsas, tikriausiai, jau pats žino atsakymą..
Gudrus. Nori, kad aš kalbėčiau, o jis reaguos. Nė velnio tau neišeis, brangusis. Aš nesiruošiu spėlioti. Atsakiau:
- Matyt, kelionė buvo ilga, o Tangarai nesvetingi, gerbiamas Tarėjau. Esate pavargęs, tai kodėl gi mums nepratęsus pokalbio rytoj?

Kaseno veidu trumpai perbėgo nuostabos šešėlis. Negi jis tikisi, kad gyvendamas su Tangarais tapsiu į juos panašus ne vien išvaizda? Aš sužinosiu iš Sergejaus kur kas daugiau, nei iš jo paties. Trys kvailiai – Sergejus, Juan ir Kasenas. Bent jau bandytų apsimesti, kad nepalaikė jokių ryšių. Na, Sergejau, tau laikas sunerimti. Kalbėtis kai negirdi suokalbininkas tau bus nelengva. Nebus už kieno nugaros pasislėpti, storas nevėkšla. Su manim aksi į akį išsisukinėti nepavyks.
Ir iš tiesų, Sergejus neramiai sujudėjo šalia manęs. Ir negarsiai ištarė:
- Aš irgi norėjau paklausti gerbiamo Kaseno…
Skėstelėjau rankomis. Šeimininko pareiga gerbti svečių norus. Nagi, sukis, Sergejau, kaip išmanai, man tas pats kuris pirmas išdrįsit prasitarti ką gi sumanėt. Sergejus pusiau atsisukęs į mane kreipėsi į Kaseną:
- Kasenai, tikriausiai nesitikėjote mus sutikti taip toli nuo Tangarų žemių?
- Valdovas Sergejus visiškai teisus. Labai nustebome sutikę Tangarus čia. Tangarai iškeliauja. Mums labai netikėta. Ar galime paklausti, kur valdovas Džeimsas keliauja su visa Tangarų tauta? Tai didis įvykis!
- Jeigu valdovas Džeimsas nepriešatarus…
- Prieštarauju, - nutraukiau Sergejų, - aš ir pats galiu pasakyti. Nykštukai keliavo į Uralą atsiimti savo teisėtų valdų. Bet po Juan Či laiško aš abejoju, ar mums verta ten keliauti.
- Juan Či, tegul nenukrenta ne vienas plaukas nuo jo galvos, buvo poetiškos sielos Krajadas, - nulenkė galvą Kasenas
Tai štai kaip. Subtilu. Ką gi, viskas aišku. Atsistojau iš krėslo ir pradėjau žingsniuoti. Sustojau ir iš viršaus pažvelgiau į Kaseną:
- Rytoj įsakysiu, kad nykštukai grįžtų į Karpatus. Juan Či laiškas mane įtikino, kad gintis prieš Degarus yra geriau, nei juos pulti.

Sergejus nuščiuvo. Kasenas atlaikė mano žvilgsnį, nekrustelėjo nė vienas raumuo veide. Nejauki pauzė. Atsisdau į krėslą ir pradėjau kimšti pypkę. Kasenas, susimąstęs žiūrėjo į grindis. Po kelių akimirkų pakėlė galvą ir žiūrėdamas į akis prabilo:
- Mes atėjome su pasiųlymu pas valdovą Džeimsą. Krajadai  padės Tangarams kovoti su Degarais. Tikiuosi, kad Lenmanai prisijungs, valdove Sergejau.
Sergejus linktelėjo. Prastas iš jo konspiratorius. Laboratorinė žiurkė.
- Štai kaip. Ko Krajadai su Lenmanais už tai nori? – paklausiau užsitraukęs dūmo.
- Norim paprašyti, kad Tangarai per amžius liktų kalnuose. Tikime valdovo Džeimso žodžiu. Jis juk nėra Tangaras, - liūdnai šyptelėjo Kasenas.
- Kasenai, Kasenai…. - atlaidžiai nusišypsoajau, - aš iškeliačiau ten, kur išėjo Juan Či. Man labai lengva duoti jums žodį.
- Valdovas Džeimsas pažįsta Tangarų sielas ne blogiau nei mes, - atsakė Kasenas, - Tangarai besąlygiškai paklus valdovo Džeimso įstatymui.

Jis teisus. Nėra man ko maivytis. Keliasdešimt paaukotų nykštukų ir nė vienas iš jų per amžių amžius nedrįs kelti kojos iš Uralo. Nebent įvyktų perversmas jų visuomenėje. Bet ar man tai rūpi? Ne, nerūpi. Panašu, kad kortų išsidėstymas palankus imti tryliką kirčių, šnekant bridžo terminais. Atsakiau:
- Rytoj pasakysiu savo sąlygas, gerbiamas Kasenai. Linkiu gero poilsio. Įsakysiu, kad jumis pasirūpintų.

Birželio 14 d.

Grįžau į Varėną. Tai yra ten, kur turėtų būti Varėna. Juan Či laiškas mane iš tiesų nuramino. Niekada iki galo nepatikėjau, kad Padaras gali mus palikti savarankiškai šmirinėti po sektorius. Tik keista, kodėl Juan Či ir Sergejui jis sukūrė tokias sąlygas, kad jiems nesinori niekur bėgti jei nespiri į užpakalį, o mane įkišo į maišą? O gal, vis tik, kažkas priklauso ir nuo mūsų valios, ir jam tenka grubiai kištis, kad nenukryptumėm nuo to kurso, kurį jis yra mums užbrėžęs? Apie tai, kur tas kursas veda jau nebegalvoju. Plauksiu pasroviui, tik noriu patenktinti savo smalsumą. Todėl, kai šiandien pasiekėm stovyklą, kurioje vyks persigrupavimas ir po kelių dienų nykštukai apsikrovę maisto atsargomis leisis į ilgą ir sekinant kelią, nusprendžiau šiek tiek atitrūkti nuo organizacinių reikalų. Pasikviečiau Sergejų, Tają, Kalą ir Kaseną į savo palapinę ir pasakiau, kad noriu persikelti į kitą Nemuno pusę pasižiūrėti, ar rasiu ten Padarą. Taja su Kalu susidomėjo, Sergejus nusipurtė, o Kasenas mandagiai priėmė kvietimą. Prieš pietus negrabiai sukonstruotu plaustu iš pušinių rastų persikėlėm per Nemuną ir leidomės į ilgą žygį. Gražus kraštas. Dilgtelėjo paširdžiuose, kuomet įžengėm į pirmąjį samanotą pušyną. Gamta visiškai tokia pati kaip ir tuose kraštuose mūsų sektoriuje, bet, pasak Kalo, į rytus nuo Nemuno bus sausa ir karšta.

Tą ežeriūkštį, nuo kurio viskas ir prasidėjo, pasiekėm kitos dienos rytą. Padaro stiebas buvo matyti už kelių kilometrų. Kaip ir įprasta, kelių šimtų metrų tiesus špilis, balzganai pilkas saulės šviesoje. Pažvelgiau į Kaseną, jis linktelėjo:
- Juan Či labai norėjo nukeliauti į vieną vietą Kinijoje, kurią jis vadino Vidine Mongoliją. Aš jį lydėjau. Ten yra toks pats medis, tik daug didesnis. Juan Či patarė prie jo nesiartinti.
- Mes prie jo prisiartinsim, - atsakiau, - mums šiuo metu nėra ko jo bijoti.

Kalas su Taja nenustygo savo vietose. Kalas, prisidengęs akis nuo saulės, žiūrėjo į stiebą ir suniurnėjo man su Sergejum:
- Vyručiai, tiksliai taip kaip pasakojot. Bet kokia klaikiai nuobodi teleportacijos kanalo vizualizacija… Jūsų įsibrovėliui stinga fantazijos.
- Tau pačiam stinga fantazijos, - paniuręs atrėžė Sergejus, - esi matęs ką nors klaikesnio?
- Žinoma, - patenkintas išsišiepė Kalas, - bet geriau nepasakosiu. Einam arčiau?

Sergejus papurtė galvą ir nusisuko. Aš atsakiau:
- Nori pačiupinėti?
- Žinoma, - atsakė Kalas. – Taja, ar eisi?
- Taip, - atsakė Taja. Ji per visą šią kelionę tyli kaip žemė.

Prisiartinom. Nieko ypatinga. Esu matęs daug kartų. Patapšnojau Padaro “kamieną” – vėsus, lygus. Kokia nors egzotiška elementų kombinacija. Kalas zyliojo aplinkui ir čekšėjo liežuviu kaip vaikigalis.

(bus daugiau)
2007-08-29 16:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-02 03:26
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-04 16:29
Flax
Detales del mitybos tradiciju palieku erdves skaitytoju fantazijai. :)

Bet, pavyzdziui, galima isivaizduoti kaip vyksta prekyba. Vieni duoda kailius ir ragus, kiti miltus ir sviesta. Bet tai jau detales, i kurias tikrai neverta gilintis. Lygiai kaip su Desert Eagle - is tikruju, is kur ji gavo Sergejus? Velgi, palieku skaitytojo fantazijai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-04 16:14
Vilktakis
Gal ne klaida, bet...
Pradžioy, rodos, paporinai, kad ten tik vienas slėnis verčiasi žemdirbyste, o visi kiti gyvena iš medžioklės, stato miestus ir pilis.
Šiaip, bent jau aš sunkiai įsivaizduoju sėslų kaimą, besiverčiantį vien iš medžioklės, ką jau bekalbėti apie miestą ar atsargų ruošimą karui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-31 18:09
kondensofkė
mane tai tie vardai žudo
kaip iš kokio anime multiko
bet tokio vaikiško
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-31 11:56
Tamsos Šešėlis
Manau, kad jau užteks tų pranešimų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-30 12:23
Valkas
Jo, klaidos - baisu. Laimei, tik gramatinės. Beje, (tai kiek pasenęs reikalas, bet...) rusų žvalgyba dezert yglų nenaudoja ir naudot nesiruošia (matyt žydų labai nemėgsta). Kadangi parduotuvėse tokio kalibro žaisliukų nepardavinėja, kyla klausimas, iš kur Serioga jį gavo... Galėjai pakeist kokiu IŽ-71 ar Baikal-442, nors labiau tiktų Skif'as ar Stečkinas.

Ir kas keisčiausia, tai vienintelė techninė klaida šiame seriale. Respect.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-29 23:41
Flax
Klaidos siaubingas reikalas, visiškai sutinku. Ech....

O dėl dalių skaičiaus štai ką galiu atsakyti: žinau kokia buvo pradžia, žinau kokia bus pabaiga. Apytiksliai žinau, kaip vingiuos siužetas. Siužeto vingiai man pačiam yra didžiausią malonumą teikiantis procesas, nes kartais nežinai ką pats išvysi pasukęs už kampo. Taigi, perfrazuojant Trolio Mumio atsakymą savo mamai: "Baigsiu tada, kada baigsiu".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-29 21:13
roco alu
pralinksmino žodis "paklus" :)

daug klaidų, autorius savo teksto negerbia, kai vietoj ū atsiranda ų, kur jų nereikia. būta ir daugiau "anomalijų".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-29 18:54
Tamsos Šešėlis
Gal jau užteks? Man smalsu kiek dar bus dalių?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-08-29 17:40
cipa_be_kukos
Sergejus tai adamkaus prototipas ?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą