Žmonės elgiasi kaip kiaulės

Rašau šį laišką baltam smėly,
Jis atsispindi dangaus mėly,
Kur lietaus juostą audžia Laumė,
O žmogus elgiasi kaip kiaulė.

Sūpuoja laivą jūros bangos,
O ant jo stiebo žaltys rangos,
Kur šiltą alų senis raugė
Ir savo kraičiui mergos audė,

Linų vainiką sesės pynė
Ir lietaus šalį broliai gynė.
Dėl juodo kryžiaus kraujas liejos
Ir žmonės tarsi šunys riejos...

Kai treti vartai subyrėjo,
Saulė daugiau nepatekėjo.
Ir juos užliejusi migla...
Ateis pasaulio pabaiga.

Ugnis širdy nustojo degti
Ir žmonių protai ėmė kepti.
Lietaus vainiką pina Laumės,
O žmonės elgiasi kaip kiaulės