Skrajojantis Magelofas

Benas pabudo, nuo garsaus trenksmo laivo denyje. Jis žvilgtelėjo į laikrodį kuris rodė vos pusę septynių. Visi vis dar miegojo. Benas tai pat bandė užmigti ir nekreipti dėmesio į šuns Benifo knarkimą, bet jo pastangos buvo bergždžios. Benui buvo labai smalsu iš kur tas triukšmas denyje ir tai jam nedavė ramybės. Jis bandė atsikelti, bet vos pajudinus kairę koją visą jo kūną apėmė siaubingas skausmas. Jis pažvelgė į savo kairiąją koją ir vos nenualpo - ji atrodė pasibaisėtinai. Benas bandė prisiminti vakarykštę dieną, bet ji tarsi buvo ištrinta iš jo galvos. Tada nusprendė pasišaukti pagalbos, bet nepavyko. Pasirodo jis čia vienas su tuo nusmurgėliu šunėku Benifu. Benas  niekaip nesuprato kur galėjo dingti kiti juk dar vakar jis juos matė, o gal ir ne, gal tai buvo tik sapnas, o gal tai kas dabar vyksta yra tik košmaras ir jis pabus, kaip pabundama iš kiekvieno košmaro. Benas sau įsižnybė ir pajuto skausmą - reiškia tai ne sapnas. Benas vėl bandė atsistoti ir jam pavyko! Tiesa kairę koją vis dar velniškai skaudėjo. Benas po truputį šlubčiodamas ėjo link durų. Priėjęs pabandė jas atidaryti, bet deja jos buvo užrakintos. Tada Benas suprato pakliuvęs nelaisvėn. Benas bešliubčiodamas atgal pargriuvo ir neteko sąmonės. Pabudęs suprato esąs jau nebe savo, o kapitono kajutėje. Ji siaubingai dvokė žuvimi ir romu, ant stalo buvo prikrauta visokių žemėlapių, senas kompasas ir daug sidabrinių bei auksinių monetų. Benui pasirodė, kažkas čia ne taip, nes juk Kapitonas buvo neturtingas ir nedėdavo monetų kur nors panosėje, juk laive ne kartą pasitaikydavo vagišių kuriems toks grobis būtų neapsakomas.
Staiga prasivėrė durys ir pro jas įėjo... piratas! Benas iš karto atskiria pirato nuo paprasto jūreivio ir tai juk viską paaiškina, bet kodėl piratas būtent Beną paliko gyvą.
- Sveikas jūreivi, matau jau spėjai susivokti, kad laivas užgrobtas.
- Kam jums šitas laivas juk tai nieko verta gelda!
- Mums svarbu ne laivas, o kai kas vertingesnio...
- Kas? Juk šitas laivas negabena nieko vertingo.
- Mums nesvarbus krovinys, kvaily! Mums svarbus žemėlapis! - suriko piratas.
- Koks žemėlapis?
- Neapsimetinėk, kad nežinai, nes tu vienintelis žinai... Ir tu vienintelis žinai! Būtent, todėl ir palikom tave gyvą ir sveiką!
- Jei pasakysiu jums kur lobis paleisite mane?
- Gal...
- Tada gal ir pasakysiu, o gal ir ne!
- Kvaily, tu neturi kitos išeities, nes jei nepasakysi sumaitinsim tave rykliams supratai?
- Gerai nebūtina taip pykti.
- Duok žemėlapį!
- Jei duosiu, as jums nebūsiu reikalingas ir jūs mane nužudysite.
- O tu esi gudrus. Tada sakyk mums kelią!
- Gerai, bet kelias bus be galo sunkus...
- Su skrajojančiu Magelofu nuskriesim, bet kur, nors ir į pasaulio kraštą!
Kelionė truko apie metus joje netruko nuotykių. Per ją žuvo visi piratai išskyrus kapitoną ir Beną. Ir pagaliau išaušo ta diena kai piratas taps turtingiausiu žmogumi žemėje, o Benas žus, nes piratui jis nebereikalingas, bet Benas sugalvojo gudrų planą kaip apgauti piratą ir ne tik išgelbėti savo gyvybę, bet ir gauti lobį.
Piratas visą naktį nemiegojo ir ruošėsi kelionei, todėl ryte jautėsi be galo pavargęs. Ryte Benas jį rado miegantį denyje.
- Labas rytas! - iš visų jėgų suriko Benas.
Piratas labai supyko Benui už tai, kad jam sudrumstė ramybę ir liepė tuč tuojau sakyti kur lobiai.
- Štai toje uoloje! - Benas pirštu parodė į milžinišką uolą kurią dengė samanos.
- Tikiuosi, kad nemeluoji, nes jei meluoji tai aš tave sumaitinsiu išbadėjusiems rykliams!
- Sakau jums gryniausią tiesą!
Piratas nedelsdamas išvyko ir grįžo tik paryčiais, bet begalo laimingas nes juk tapo turtingiausiu žmogumi  visame plačiame pasaulyje.
- Niufaulų lobiai, būtent tokie apie kokius pasokojo seniausi piratai.
- Tai tik skrynia pilna aukso, perlų ir deimantų.
- Ne! Tai lobiai rinkti šimtmečius pačių žymiausių piratų.
- Po tokios ilgos kelionės. Gal norėtumėt butelio geriausio romo?
- Butelis romo tikrai nepakenktų mano išdžiuvusiai gerklei. Atnešk!
Benas atnešė butelį romo, vėliau antrą, po to trečią, ir ketvirtą. O po ketvirto piratų kapitonas buvo girtut girtutėlis. Benas uždarė jį savo kajutėje ir su visais lobiais išplaukė atgal į savo tėvynę. Piratą uždarė į kalėjimą, už tai Benas gavo nemenką atlygį. Už pinigus sutaisė savo skrajojantį Magelofą, nusisamdė įgulą ir toliau plaukiojo po jūras ir vandenynus pardavinėdamas žuvį, o likusius pinigus užkasė tuoj pačioj vietoj kur ir anksčiau buvo.
- Tegul lobiai ir lieka lobiais, užkastais giliai po žeme! - galvojo Benas darydamas didžiausią kvailystę savo gyvenime - užkasdamas lobius.