Man*

Padainuok man
kvapą
orą
dangų
kad aš tik neuždusčiau
Nes dūstu
ir neklausau vėl tavojo
'kvėpuok'
Padovanok man
savo
mano
mūsų
į rėmelius sudėtą praeitį
pamargintą
žalsvais taškeliais
Parodyk man
krūtinę
kojas
nugarą
ir leisk pasigrožėti
iškreipto meno kūriniu,
o aš meluosiu
'negražu'
Aš nedainuoju
ruduo vėl balsą atėmė
Nedovanoju
tik traukiu į save
Galėčiau tau parodyti
tik neskani bus
apžėlusi
krūtinė
kojos
ir nugara pilna randų

O naktys tokios tamsios
aš vėlei nematau
tik palytėju
lyžteliu
spenelį
o tu nusijuoki.
Gyva.