Nuliūdęs poeta

Drebančia ranka rašau
Iš lėto.
Užsidenk ausis, bet išgirsk.

Smilkalą užsidegę
Nešvankybės pripildytą Gralį
Iškelsim aukštai.
Viskas lyg ir sukurta
Bet ir vėl - nauja spalva išgaunama,
ryškesnė, greit atsibostanti.
Nevisada

Neužmiršk, kad tiki
Astralinės kelionės būsena -
Retai, bet būna.
Įkiri diena praslinks lėtai.
Svarbiausia nuopelnas.

Ne vieną šimtmetį kovojom
Tad dar truputi.
Žinau, kad gali
Tik norėk.

Drebančia ranka rašau
Iš lėto.
Užsidenk ausis, bet išgirsk...